Neurologiniai regos sutrikimai: simptomai ir gydymas

Neurologiniai regos sutrikimai – tai regėjimo problemos, atsirandančios ne dėl akių ligų, o dėl nervų sistemos pažeidimų. Jie gali būti susiję su smegenų sužalojimais, regos nervo uždegimu ar kitomis nervų sistemos problemomis.

Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra neurologiniai regos sutrikimai, kokie jų simptomai, kaip jie nustatomi ir gydomi. Taip pat trumpai apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius regos sutrikimus.

5 neurologinių regos sutrikimų tipai

Toliau aptarsime penkis dažniausiai pasitaikančius neurologinius regos sutrikimus – kokie jų simptomai, kas juos sukelia ir kokie gydymo būdai gali padėti.

Optinė neuropatija 

Optinė neuropatija – tai regos nervo pažeidimas, kuris trukdo vaizdinės informacijos perdavimui iš tinklainės į smegenis. Pažeidus nervines skaidulas (plonos ląstelių dalys, perduodančios regos signalus), regėjimas gali silpnėti arba visiškai išnykti.

Dažniausi simptomai:

• Suprastėjęs regėjimas.
• Blankesnės spalvos vienoje akyje.
• Regėjimo lauko dėmės.
• Regos nervas gali atrodyti šviesesnis.
• Sunkiai pastebimi spalvų skirtumai.
• Skausmas, ypač judinant akį.

Optinė neuropatija dažniausiai pažeidžia tik vieną akį. Gali atsirasti skausmas, ypač judinant akį. Šie simptomai dažnai tampa matomi tik po specialių tyrimų.

Ši būklė gali kilti dėl kraujotakos sutrikimų, uždegimų, infekcijų ar kitų nervų ligų. Gydymas priklauso nuo priežasties – gali būti skiriami vaistai nuo uždegimo, kraujotaką gerinantys preparatai ar gydomos pagrindinės ligos. Laiku pradėjus gydymą, regėjimą kartais pavyksta bent iš dalies atkurti.

Diplopija

Diplopija arba dvejinimasis – tai regėjimo sutrikimas, kai žmogus vietoje vieno objekto mato du. Šis keistas ir dažnai trikdantis pojūtis gali atsirasti staiga ir smarkiai paveikti kasdienę veiklą. Objektai gali „dvigubintis“ horizontaliai, vertikaliai ar net įstrižai – tai priklauso nuo to, kaip sutrinka akių veikla.

Dvejinis matymas dažniausiai susijęs su nervų, valdančių akių raumenis, pažeidimu. Šį regėjimo pokytį gali sukelti išsėtinė sklerozė, insultas, galvos trauma, smegenų auglys ar kiti neurologiniai sutrikimai. Kartais diplopija pasireiškia dėl cukrinio diabeto, kraujotakos sutrikimų ar stipraus nuovargio.

Skiriami du diplopijos tipai. Binokulinė diplopija išnyksta uždengus vieną akį ir dažniausiai rodo nervų ar raumenų koordinacijos problemą. Monokulinė diplopija išlieka net uždengus vieną akį – tokiu atveju priežastis slypi pačios akies struktūrose, pavyzdžiui, lęšiuke ar ragenoje.

Pagrindiniai diplopijos simptomai:

• Dvejinis matymas, kai vietoje vieno objekto matomi du.
• Objektų dvigubinimasis horizontaliai, vertikaliai ar įstrižai.
• Sunkumai fokusuojant žvilgsnį.
• Skaitymo ir orientacijos problemos.
• Akių nuovargis.
• Galvos skausmas.
• Suprastėjęs regėjimo aiškumas.

Gydymas priklauso nuo diplopijos priežasties. Jei ją sukelia neurologinis sutrikimas, pirmiausia gydoma pagrindinė liga. Kai kuriais atvejais padeda akiniai su prizmėmis arba paprasti akių raumenų pratimai, tokie kaip pieštuko sekimas, žvilgsnio judinimas į skirtingas puses ar bandymas sulieti du taškus į vieną vaizdą.

Optinis neuritas

Optinis neuritas – tai regos nervo uždegimas, kai pažeidžiamas nervas, perduodantis vaizdo informaciją iš akies į smegenis. Uždegimas veikia mielino dangalą, kuris apsaugo nervą ir padeda greitai perduoti regos signalus. Pažeidus šį sluoksnį, regos nervas pradeda tinti, o tai trukdo jo funkcijai, todėl silpsta regėjimas.

Pagrindiniai simptomai:

• Skausmas judinant akį.
• Sumažėjęs regėjimo aiškumas.
• Blankesnės spalvos.
• Regėjimo lauko sutrikimai.

Optinis neuritas dažnai pasireiškia tik vienoje akyje ir gali būti susijęs su autoimuninėmis ligomis, ypač išsėtine skleroze. Jį taip pat gali sukelti infekcijos ar kitos imuninės sistemos problemos.

Diagnozei patvirtinti atliekami akių tyrimai ir regėjimo įvertinimas, o prireikus – neurologiniai tyrimai.

Optinis neuritas dažniausiai gydomas kortikosteroidais, kurie mažina uždegimą ir padeda greičiau atkurti regėjimą. Gydymas gali būti taikomas tabletėmis, injekcijomis ar akių lašais. Kartais regėjimas gali atsistatyti savaime per kelias savaites, tačiau be gydymo gali likti nuolatiniai regos sutrikimai, ypač jei uždegimas kartojasi.

Gigantinių ląstelių arterito sukelta regos išemija

Gigantinių ląstelių arterito sukelta regos išemija – tai regos sutrikimas, atsirandantis dėl uždegiminės kraujagyslių ligos, vadinamos gigantinių ląstelių arteritu. 

Ši autoimuninė liga dažniausiai pažeidžia didelio skersmens kraujagysles, ypač smilkinių arterijas, ir dažniausiai pasireiškia žmonėms vyresniems nei 50 metų. 

Pagrindiniai simptomai:

• Stiprus galvos ar smilkinių skausmas.
• Skausmas arba nuovargis žandikaulyje kramtant.
• Karščiavimas, bendras silpnumas ir nuovargis.

Jei uždegimas paveikia kraujotaką į regos nervą, gali atsirasti regos išemija – staigus regėjimo pablogėjimas arba visiškas matymo praradimas viena akimi. Šis sutrikimas dažniausiai būna neskausmingas, todėl gali būti nepastebėtas iš karto. Negydant, regėjimo praradimas gali tapti negrįžtamas.

Diagnozė nustatoma įvertinus simptomus, atlikus kraujo tyrimus, vaizdinius tyrimus ir patvirtinus uždegimą arterijos biopsija. Gydymui skiriami stiprūs priešuždegiminiai vaistai – gliukokortikoidai, kurie efektyviai slopina uždegimą ir gali padėti išsaugoti regėjimą.

Hemianopsija

Hemianopsija – tai regos sutrikimas, kai žmogus praranda dalį regėjimo lauko vienoje arba abiejose akyse. Dažniausiai taip nutinka dėl smegenų pažeidimo, ypač pakaušio srityje, kur apdorojama regos informacija. Hemianopsiją dažniausiai sukelia insultas, galvos trauma, navikai arba uždegimai.

Šio sutrikimo metu žmogus gali nebematyti, kas vyksta kairėje ar dešinėje pusėje. Tai priklauso nuo to, kuri smegenų pusė pažeista. 

Pavyzdžiui, jei pažeista dešinė pusė, žmogus nemato kairėje pusėje abiem akimis. Dėl to sunku orientuotis aplinkoje, žmogus gali dažnai kliūti į daiktus, nepastebėti žmonių iš šono, sunkiai skaityti ar stebėti judančius objektus.

Pagrindiniai hemianopsijos simptomai:

• Dalinis regos lauko praradimas.
• Sunku pastebėti objektus šone.
• Dažnas kliuvimas į daiktus ar žmones.
• Sunkumai skaitant ar žiūrint į judančius daiktus.

Diagnozei nustatyti atliekami regos lauko tyrimai ir smegenų vaizdiniai tyrimai (pvz., MRT ar KT). Gydymas priklauso nuo sutrikimo priežasties – jei tai insultas ar auglys, pirmiausia gydoma pagrindinė liga. 

Taip pat taikomi specialūs regos pratimai, tokie kaip vaizdų skenavimas į nematomą pusę, galvos judesiai ta kryptimi ar skaitymo treniruotės su žymekliais. Šie pratimai padeda pagerinti orientaciją ir prisitaikyti prie regėjimo pokyčių.

Kaip išvengti neurologinių regos sutrikimų?

Nors visiškai išvengti neurologinių regos sutrikimų ne visada įmanoma, galima sumažinti riziką ir anksti pastebėti problemas, jei laikysitės šių rekomendacijų:

Dažniausi regos sutrikimai

Regėjimo sutrikimai yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių įvairiame amžiuje. Šiame skyriuje aptarsime pagrindinius regos sutrikimus, kurie pasitaiko dažniausiai. 

Trumparegystė (miopija)

Trumparegystė – tai regos sutrikimas, kai arti esantys daiktai matomi aiškiai, tačiau tolimi – neryškiai. Tai atsitinka, kai akies obuolys yra šiek tiek ilgesnis nei įprasta, todėl šviesa susitelkia prieš tinklainę. Dėl to tolimi objektai atrodo neryškūs.

Pagrindiniai simptomai:

• Sunku aiškiai matyti tolimus objektus.
• Nuolatinis akių įtempimas ir greitas nuovargis.
• Dažnas mirksėjimas.
• Akių sausumas.
• Galvos skausmas.

Trumparegystė dažniausiai prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir gali palaipsniui stiprėti. Laiku pastebėjus simptomus ir kreipiantis į akių specialistą, galima efektyviai koreguoti regėjimą. Trumparegystę galima gydyti akiniais, kontaktiniais lęšiais arba lazerine chirurgija.

Toliaregystė (hipermetropija)

Toliaregystė – tai regos sutrikimas, kai gerai matomi tolimi objektai, tačiau arti esantys vaizdai būna neryškūs. Tai atsitinka, kai akies obuolys yra šiek tiek trumpesnis nei įprasta, todėl šviesa fokusuoja ne ant tinklainės, o už jos ribų.

Pagrindiniai simptomai:

• Sunku aiškiai matyti arti esančius objektus, ypač skaitant ar dirbant su smulkiais objektais.
• Akių įtampa ir galvos skausmai.

Šie regėjimo pokyčiai dažniausiai prasideda nuo 40–45 metų amžiaus, kai akies lęšiukas praranda elastingumą ir sunkiau sufokusuoja arti esančius daiktus. Jei nėra koreguojama, Toliaregystė gali trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Hipermetropiją galima koreguoti akiniais arba kontaktiniais lęšiais, kurie padeda sutelkti vaizdą tiesiai ant tinklainės. Kai kuriais atvejais rekomenduojamos lazerinės operacijos, kurios sumažina priklausomybę nuo korekcinių priemonių.

Astigmatizmas

Astigmatizmas – tai regos sutrikimas, kai matomas vaizdas tampa neryškus arba iškreiptas. Šis sutrikimas atsiranda dėl netaisyklingos akies ragenos arba lęšiuko formos.

Įprastai ragena yra apvali ir vienodo lenkimo, tačiau astigmatizmo atveju ji yra ovali arba netaisyklinga. Dėl to šviesa, patekdama į akį, netolygiai lūžta ir nesusitelkia tinkamai ant tinklainės, todėl vaizdas atrodo iškreiptas arba susiliejęs.

Pagrindiniai simptomai:

• Iškraipytas matymas.
• Akių nuovargis.
• Galvos skausmai.
• Akių perštėjimas.
• Dvejopas matymas.

Astigmatizmas dažnai pasireiškia kartu su kitais regėjimo sutrikimais, tokiais kaip trumparegystė arba toliaregystė. Jis gali paveikti tiek toli, tiek arti esančius objektus, todėl regėjimas tampa neryškus.

Šis regos sutrikimas yra gana dažnas ir paprastai koreguojamas akiniais arba kontaktiniais lęšiais, kurie kompensuoja netaisyklingą rageną ir leidžia šviesai tinkamai susitelkti ant tinklainės. Taip pat galima rinktis lazerines operacijas, kurios koreguoja ragenos formą.

Presbiopija

Natūralus regos sutrikimas, presbiopija, dažniausiai prasideda nuo 40–45 metų. Su amžiumi akies lęšiukas praranda elastingumą, todėl sunkiau sufokusuoti arti esančius daiktus. Dėl to skaitymas, rašymas ar kiti darbai iš arti tampa sudėtingi ir varginantys.

Pagrindiniai simptomai:

• Tenka laikyti knygą ar telefoną toliau nuo akių.
• Reikia skaityti ryškesnėje šviesoje.
• Akių nuovargis ir įtampa.

Presbiopija nėra liga, o natūralus senėjimo procesas. Ji dažniausiai koreguojama skaitymo akiniais, multifokaliniais lęšiais (turinčiais kelias fokusavimo zonas, leidžiančiais gerai matyti tiek arti, tiek toli) arba progresyviais lęšiais, o kartais – kontaktiniais lęšiais. 

Kaip išvengti dažniausių regos sutrikimų?

Nors kai kurių regos sutrikimų visiškai išvengti neįmanoma, laikydamiesi sveikų įpročių galite sumažinti riziką arba sulėtinti jų vystymąsi. Štai keli paprasti patarimai, kaip saugoti akis:

Išvados apie neurologinius ir dažnus regos sutrikimus

Neurologiniai regos sutrikimai, pavyzdžiui, optinė neuropatija ar hemianopsija, dažnai reikalauja skubios medicininės pagalbos, nes gali sukelti nuolatinį regėjimo praradimą. 

Tuo tarpu dažniausi refrakciniai sutrikimai – trumparegystė, tolimaregystė, astigmatizmas ir presbiopija – dažniausiai koreguojami akiniais, kontaktiniais lęšiais arba lazerinėmis procedūromis. 

Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant regos sutrikimus, galima žymiai pagerinti regėjimo kokybę ir išvengti rimtų komplikacijų. Reguliarūs akių patikrinimai bei sveikas gyvenimo būdas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys ilgai išlaikyti gerą regėjimą.

Duk apie neurologinius ir dažnus regos sutrikimus