Dažniausios akių ligos: simptomai, gydymas ir prevencija

Akių ligos yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės praranda aiškų regėjimą. Kadangi pirmieji simptomai gali būti nepastebimi, svarbu reguliariai tikrinti regėjimą.

Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausias akių ligas pagal amžių, jų būdingus simptomus ir prevencines priemones.

Dažniausios akių ligos ir jų simptomai pagal amžių

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias akių ligas ir jų simptomus, suskirstytus pagal amžiaus grupes

Kūdikių akių ligos

Nors kūdikių akių ligos pasitaiko rečiau, svarbu žinoti, kaip jas atpažinti.

Konjunktyvitas

Konjunktyvitas – dažniausia kūdikių akių infekcija, kurią sukelia virusai, bakterijos arba alergija. Liga gali paveikti vieną arba abi akis. Dažniausi simptomai – paraudimas, ašarojimas, patinę vokai ir pūlingos ar gleivingos išskyros. Kūdikiui gali niežėti akis arba jis gali jas trinti. Jei įtariamas bakterinis konjunktyvitas, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas.

Miežis

Miežis – skausmingas akies voko uždegimas, atsirandantis dėl užsikimšusios riebalinės liaukos arba bakterinės infekcijos. Jis pasireiškia kaip nedidelis, skausmingas gumbelis voko krašte, o aplinkinė oda gali parausti ir patinti. 

Nors miežis dažniausiai praeina savaime per kelias dienas, palengvinti simptomus padeda šilti kompresai ir švelni akių higiena. 

Rekomenduojama kasdien švelniai valyti vokus šiltu vandeniu ir vatos diskeliu, vengti spaudimo, trynimo, nenaudoti akių makiažo bei kontaktinių lęšių, kol akies būklė pagerės.

Akių sausumas

Kai kūdikio akys nepakankamai drėkinamos, jos gali parausti, tapti jautrios šviesai, atsirasti niežulys ar diskomfortas. Dažnai vaikas trina akis, gali būti irzlus ar sunkiai užmigti. Sausas patalpų oras, ypač žiemą, dažnai pablogina situaciją. Reguliariai vėdinkite kambarius ir, jei reikia, naudokite oro drėkintuvą.

Kūdikių akių ligų simptomai

Svarbu anksti pastebėti kūdikių akių ligų simptomus, kad būtų galima laiku užtikrinti tinkamą gydymą. Pagrindiniai simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Paraudimas ir ašarojimas – jei vaiko akys nuolat parausta ir ašaroja, tai gali būti akių ligos požymis.
• Patinę vokai ir vokų paraudimas – gali reikšti infekciją ar uždegimą akių srityje.
• Skausmas – jei kūdikis verkia, trina akis ar vengia šviesos, tai gali būti ženklas, kad jam skauda akis.
• Pūliai arba išskyros iš akių – jei iš akių teka pūliai ar kitokios išskyros, tai dažnai rodo infekciją.

Kaip atpažinti akių problemas kūdikiams?

Kūdikiai negali aiškiai pasakyti, kas jiems negerai, todėl svarbu stebėti jų akis. Jei akys nuolat paraudusios, ašaroja ar vaikas tampa irzlus, vertėtų kreiptis į gydytoją. Ankstyvas gydymas padeda išvengti rimtesnių problemų.

Vaikų ir paauglių akių ligos

Toliau apžvelkime dažniausias vaikų akių ligas, jų požymius, gydymo būdus ir kaip jų išvengti.

Blefaritas

Blefaritas – tai lėtinis akių vokų uždegimas, kuris gali kartotis ir sukelti paraudimą, niežėjimą, vokų pleiskanojimą, deginimą, sausumo jausmą ar traiškanojimą rytais. 

Kadangi negydomas blefaritas gali sukelti akių sausumo sindromą ar miežį, labai svarbu laikytis tinkamos akių higienos. Kasdien švelniai valykite vokų kraštus su šiltu vandeniu arba specialiu valikliu sudrėkintu vatos diskeliu ar marle, venkite trynimo, o paūmėjimo metu – akių makiažo ir kontaktinių lęšių.

Uveitas

Uveitas yra akių uždegimas, pažeidžiantis akies vidinius sluoksnius (uveą). Jo simptomai gali būti akių paraudimas, stiprus skausmas, jautrumas šviesai, neryškus matymas ar net regėjimo praradimas. 

Kartais vaikams būna sunku aiškiai pasakyti apie savo negalavimus, todėl svarbu atkreipti dėmesį į neįprastą akių trynimą ar skundus dėl „ūkanoto“ matymo.

Keratitas

Keratitas (ragenos uždegimas) gali būti infekcinis arba neinfekcinis ir dažnai pasireiškia akių paraudimu, stipriu skausmu, jautrumu šviesai, ašarojimu bei pablogėjusiu regėjimu. Jei uždegimą sukelia bakterijos ar virusai, gali atsirasti pūlių išskyrų ar opos ant ragenos, o laiku negydant gali išsivystyti regėjimo sutrikimai.

Astigmatizmas 

Tai regėjimo sutrikimas, kai akies ragena ar lęšiukas nėra tolygiai išgaubtas, todėl šviesos spinduliai nesusifokusuoja tinklainėje viename taške. Vaikams tai gali pasireikšti neryškiu ar iškraipytu matymu tiek į tolį, tiek į artimą atstumą, dažnu akių nuovargiu, galvos skausmais ar poreikiu prisimerkti norint aiškiau matyti.

Ambliopija

Ambliopija (tinginė akis) – būklė, kai viena akis silpniau mato dėl ankstyvoje vaikystėje atsiradusio regėjimo vystymosi sutrikimo. Vaikas gali nesiskųsti, tačiau pastebimi ženklai gali būti vienos akies nuolatinis prisimerkimasis, galvos pakreipimas žiūrint į objektus ar koordinacijos problemos.

Akių ligų prevencija ir gydymas vaikams bei paaugliams

Siekiant išsaugoti vaikų ir paauglių regėjimą, svarbu ne tik laiku atpažinti akių problemas, bet ir imtis prevencinių priemonių bei tinkamai gydyti susirgimus.

• Reguliarūs akių patikrinimai – vienas svarbiausių būdų anksti nustatyti regėjimo sutrikimus ir juos koreguoti akiniais, kontaktiniais lęšiais ar kitais gydymo būdais.
• Subalansuota mityba – vitaminų A, C, E, cinko ir omega-3 rūgščių turintis maistas padeda išsaugoti gerą regėjimą.
• Apsauga nuo UV spindulių – saulės akiniai su UV filtru apsaugo akis nuo kenksmingos saulės šviesos.
• Ekranų laiko ribojimas – per ilgas žiūrėjimas į ekranus gali sukelti akių nuovargį ir sausumą, todėl svarbu reguliariai daryti pertraukas.

Jei vaikas dažnai trina akis, sunkiai skaito ar skundžiasi galvos skausmais, verta apsilankyti pas akių gydytoją. Laiku suteikta pagalba gali užtikrinti gerą regėjimą visam gyvenimui.

Suaugusiųjų akių ligos

Toliau aptarsime dažniausiai pasitaikančias akių ligas 40–60 metų žmonėms, jų simptomus bei būdus, kaip išsaugoti gerą regėjimą.

Presbiopija (su amžiumi susijęs toliaregiškumas)

Maždaug nuo 40 metų dauguma žmonių pastebi, kad tampa sunkiau aiškiai matyti smulkius objektus ar skaityti tekstą iš arti. Tai vyksta todėl, kad akies lęšiukas praranda lankstumą ir nebegali greitai sufokusuoti vaizdo.

Norėdami matyti geriau, žmonės dažnai laiko knygą ar telefoną toliau nuo akių. Jei taip nutinka, verta pasikonsultuoti su akių gydytoju – gali padėti skaitymo akiniai arba progresiniai lęšiai, kurie leidžia aiškiai matyti tiek toli, tiek arti be akinių keitimo.

Sausų akių sindromas

Sausų akių problema dažniausiai kamuoja tuos, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio arba būna kondicionuojamose ar šildomose patalpose. Tuomet akys sausėja, peršti, parausta ir gali atrodyti, lyg jose būtų smėlio. Kartais dėl sausumo akys netgi per daug ašaroja – tai organizmo apsauginė reakcija.

Norint palengvinti šią būklę, svarbu reguliariai naudoti drėkinamuosius akių lašus, vengti ilgo darbo prie ekrano be pertraukų ir pasirūpinti tinkamu oro drėgnumu patalpose.

Diabetinė retinopatija

Sergant diabetu, ilgainiui gali būti pažeistos tinklainės kraujagyslės. Tai akyse gali lemti neryškų matymą, „museles“ ar net staigų regėjimo pablogėjimą. 

Kadangi diabetinė retinopatija iš pradžių gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, diabetu sergantys žmonės turėtų bent kartą per metus apsilankyti pas akių gydytoją. Anksti nustačius pokyčius, galima imtis priemonių, kad liga neprogresuotų.

Tinklainės atšoka

Nors tinklainės atšoka nėra dažna, ji gali atsirasti po traumos ar stiprios trumparegystės. Žmonės dažnai sako, kad atrodo, lyg viena akies pusė būtų uždengta tamsia „užuolaida“ arba matosi mirksinčios šviesos. 

Pajutus tokius simptomus svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes gali prireikti skubių gydymo priemonių – nuo vaistų iki lazerinės ar chirurginės operacijos, kad būtų išvengta regėjimo praradimo.

Akių ligų simptomai suaugusiems

Daugelis akių ligų vystosi palaipsniui, todėl svarbu pastebėti pirmuosius ženklus.

• Neryškus matymas, sunkumas matyti tiek arti, tiek toli
• Dvejinimasis, matymo lauko susiaurėjimas, pablogėjęs regėjimas tamsoje
• Jautrumas šviesai ar akių skausmas
• Juodos dėmės, blyksniai ar šešėliai regėjimo lauke
• Akių perštėjimas, ašarojimas ar sausumo pojūtis

Jei pastebite bent kelis iš šių simptomų, nereikėtų laukti – laiku kreipiantis į akių gydytoją galima užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.

Kaip išsaugoti gerą regėjimą po 40 metų?

Reguliarūs akių patikrinimai – svarbiausia prevencijos priemonė. Net jei regėjimo problemų nejaučiate, rekomenduojama kas 1–2 metus apsilankyti pas gydytoją, o jei turite rizikos veiksnių – dar dažniau.

Svarbu ir akių apsauga nuo saulės. UV spinduliai gali pakenkti tinklainei ir skatinti kataraktos vystymąsi, todėl lauke verta nešioti kokybiškus akinius su UV filtru.

Mityba taip pat daro didelę įtaką akių sveikatai. Omega-3, vitaminai A, C, E ir cinkas padeda išlaikyti gerą regėjimą. Į kasdienę mitybą verta įtraukti daugiau žuvies, riešutų, morkų ir žalialapių daržovių.

Jei kasdien daug laiko praleidžiate prie ekranų, svarbu reguliariai daryti pertraukas, dažniau mirksėti ir prireikus naudoti drėkinamuosius lašus.

Gera kraujotaka taip pat būtina akių sveikatai, todėl svarbu stebėti kraujo spaudimą ir cukraus kiekį – per aukštas jų lygis gali pažeisti tinklainės kraujagysles ir sukelti regėjimo sutrikimus.

Senatvinės akių ligos

Su amžiumi mūsų akys susiduria su įvairiais iššūkiais – šiame skyriuje sužinosite apie dažniausias senatvines akių ligas, jų požymius ir kaip jas galima veiksmingai išvengti.

Geltonosios dėmės degeneracija

Vyresniems nei 60 metų žmonėms geltonosios dėmės degeneracija yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios prarandamas centrinis regėjimas. Ši liga pažeidžia tinklainės centrą, todėl žmogus pradeda prasčiau matyti tiesiai prieš save. 

Pradinėse stadijose matymas gali atrodyti lyg „banguotas“ arba lengvai išsiliejęs, vėliau atsiranda tamsi dėmė centrinėje matymo dalyje. Skaitymas, rašymas ir veidų atpažinimas tampa sudėtingi.

Nors visiškai išgydyti šios akių tinklainės ligos neįmanoma, jos progresavimą gali sulėtinti subalansuota mityba, reguliarūs akių tyrimai ir tinklainę stiprinantys vitaminai. Ankstyva diagnostika leidžia pritaikyti gydymą, kuris gali padėti išlaikyti kuo geresnį regėjimą.

Katarakta

Po 65 metų katarakta diagnozuojama daugeliui žmonių, nes su amžiumi akies lęšiukas palaipsniui drumstėja. 

Iš pradžių žmogus gali pastebėti, kad spalvos tampa ne tokios ryškios, sunkiau matyti tamsoje, o ryškioje šviesoje atsiranda akinimas. Ilgainiui regėjimas tampa vis labiau miglotas, kol galiausiai gali visai išnykti.

Vienintelis veiksmingas gydymas – operacija, kurios metu drumstas lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu. Procedūra yra saugi ir efektyvi, todėl daugelis žmonių po jos susigrąžina aiškų regėjimą.

Glaukoma

Vyresniems žmonėms senatvinės akių ligos, tokios kaip glaukoma, tampa dažnesnės. Liga iš pradžių nesukelia ryškių simptomų, tačiau palaipsniui siaurina periferinį matymą. Kai kurie žmonės pradeda pastebėti, kad sunkiau matyti šonuose arba kad matymo laukas tampa siauresnis.

Negydoma glaukoma gali lemti negrįžtamą aklumą, todėl labai svarbu reguliariai matuoti akispūdį ir tikrintis regos nervo būklę. Jei nustatoma glaukoma, gydytojas dažniausiai skiria specialius akių lašus, kurie mažina spaudimą akyse ir sulėtina ligos progresavimą.

Kaip išvengti akių ligų senatvėje?

Svarbiausia priemonė – reguliarūs akių patikrinimai. Po 60 metų bent kartą per metus rekomenduojama atlikti išsamų akių tyrimą, kuris padeda anksti nustatyti akių tinklainės ligas ir kitas regėjimo problemas.

Mityba taip pat svarbi. Omega-3 riebalų rūgštys, vitaminai A, C, E ir cinkas padeda stiprinti tinklainę ir sulėtinti ligų progresavimą. Saulės akiniai su UV apsauga gali padėti išvengti lęšiuko pažeidimų ir sumažinti kataraktos riziką.

Fizinis aktyvumas ir kraujo spaudimo kontrolė irgi turi didelę reikšmę, nes aukštas kraujospūdis gali pažeisti smulkias akių kraujagysles.Jei pastebite bet kokius regėjimo pokyčius, nelaukite – laiku kreipiantis į gydytoją daugelį problemų galima suvaldyti arba sulėtinti jų progresavimą.

Dažna akių liga nuo kompiuterio

Ilgalaikis darbas prie kompiuterio dažnai sukelia akių nuovargį, sausumą ir regėjimo pablogėjimą. Viena dažniausių problemų – sausų akių sindromas, atsirandantis dėl retesnio mirksėjimo, kuris sukelia perštėjimą, paraudimą ir diskomfortą. 

Kompiuterinis regos sindromas pasireiškia akių įtampa, laikinu neryškiu matymu ir galvos skausmais. Taip pat ilgas žiūrėjimas į ekraną gali skatinti trumparegystės vystymąsi.

Norint apsaugoti akis, svarbu laikytis 20-20-20 taisyklės – kas 20 minučių daryti 20 sekundžių pertrauką, žiūrint į tolimą objektą. Taip pat padeda drėkinamieji akių lašai, tinkamas ekrano ryškumas ir dažnesnis mirksėjimas.

Retos akių ligos

Retos akių ligos yra tokios, kurios pasitaiko itin mažam žmonių skaičiui, tačiau gali stipriai paveikti regėjimą ir gyvenimo kokybę. 

• Stargardto liga dažniausiai prasideda vaikystėje arba paauglystėje ir palaipsniui silpnina centrinį regėjimą, todėl tampa sunku skaityti ar atpažinti veidus.
• Retinitis pigmentosa sukelia tunelinį matymą – regėjimas tarsi žiūrint pro siaurą vamzdelį, nes nyksta tinklainės ląstelės.
• Akies aniridija yra genetinė liga, kai žmogus gimsta be rainelės, todėl akys negali prisitaikyti prie šviesos ir prastai mato ryškioje aplinkoje.
• Lebero įgimta amauroze pasireiškia nuo gimimo – vaikas būna visiškai arba labai prastai matantis.

Deja, daugelis šių ligų neturi veiksmingo gydymo, tačiau mokslininkai dirba ties naujais metodais, pavyzdžiui, genų terapija, kuri ateityje gali padėti pristabdyti ar net išgydyti tam tikras paveldimas akių ligas. 

Jei pastebite, kad regėjimas staiga silpsta ar atsiranda neįprastų simptomų, pavyzdžiui, ryškių šviesos blyksnių, miglos ar siaurėjančio matymo lauko – svarbu kuo greičiau kreiptis į akių gydytoją.

Akių ligos ir jų simptomai pagal amžių – išvados

Akių ligos ir jų simptomai gali būti įvairūs, todėl svarbu juos laiku atpažinti. Ankstyva diagnozė leidžia sulėtinti ligų progresavimą ir išvengti rimtų regėjimo sutrikimų. Prevencinės priemonės, tokios kaip subalansuota mityba ir reguliarūs akių patikrinimai, yra būtinos norint išlaikyti ilgalaikę akių sveikatą. 

Ypač svarbu stebėti vaikų regėjimą, nes jie dažnai negali aiškiai išreikšti savo negalavimų. Šiuolaikinė medicina suteikia galimybių efektyviai gydyti įvairias akių ligas. Valdant gyvenimo būdo veiksnius, pavyzdžiui, ribojant ekranų laiką, galima sumažinti regėjimo problemų riziką. Savalaikis kreipimasis į specialistus padeda išsaugoti aiškų regėjimą visam gyvenimui.

DUK apie dažniausias akių ligas ir jų simptomus